PIRMINĖ TERAPIJA. Arba Gimimas iš Naujo.

Pirminė Terapija. Vaikystės sąlygotumų šalinimas atgaunant TIKRĄJĮ AŠ.

Aš pažinau savo tėtį tik šios 1960-aisiai sukurtos terapijos dėka. Su juo gyvenau iki pat jo mirties kai man buvo 16 metų, tačiau galiu drąsiai teigti, kad kaip žmogaus jo visiškai nepažinojau. Nesupratau kas jis, ką reiškia jo tyla, šaltumas ir neprieinamumas. Tik Pirminė Terapija man leido suprasti jo siųstas jausmines žinutes ir pradėti pažinti jį kaip žmogų.

Pirminė Terapija (angl. Primal Therapy) kaip populiari psichoterapijos metodika buvo sukurta amerikiečių terapeuto Artur’o Janov’o. Gilindamas į metodikas galinčias padėti žmogui išgyti nuo itin sunkių psichiatrinių ir psichologinių susirgimų, jis suprato, jog visiškai išgyti žmogus gali tik išleidęs vaikystės skausmą, kurį jis laikė metų metais. Taip atsirado Pirminis Šauksmas (Primal Scream). Pagridinė šios terapijos formos esmė buvo pasiekti labai giliai pasąmonėje užslopintą suaugusio žmogaus, kuris tuo metu buvo vaikas, skausmingą patirtį ir ją išleisti per riksmą ir laisvai pasireiškiančias balsines išraiškas.

Vėliau, Pirminė Terapija (Primal Therapy) buvo įtakota OSHO, indų dvasinio mokytojo požiūrio ir tokiu būdu įgavo daugiau struktūros ir lengvumo. OSHO į šią terapiją integravo daugiau buvimo čia ir dabar, susitelkimo, savistabos ir tuo pačiu – laisvės.

Pirminė Terapija savo aukščiausio išpopuliarėjimo piko metu buvo pritraukusi begales žinomiausių pasaulio žmonių, kurie itin žavėjosi jos intensyvumu, gyliu ir negrįžtamu rezultatu, jog netgi apie tai rašė dainas. Džonas Lennonas, Bitlų (The Beatles) atlikėjas buvo didžiausias šios terapijos fanas. Jo teigimu, tai terapija, kuri jį apdovanojo visiška laisve nuo narkotinių medžiagų ir priklausomybių. Jo muzika tame laikmetyje itin keitėsi jam žengiant šios terapijos kelyje. Ir kaip jis pats anuomet teigė, pats geriausias albumas, kurį jis išleido buvo pilnai suformuotas Pirminėje Terapijoje atrasto išsilaisvinimo ir šios filosofijos principų.

Kai pati pradėjau kelią Pirminėje Terapijoje – net nenutuokiau koks bus galutinis integruotas rezultatas. Juk pasiūla pasaulyje begalinė savo metodikomis – tačiau kai stipriai trokštame ir ieškome gylio ir tiesos, atsakymai mus pasitinka patys. Pati asmeniškai praėjusi šios terapijos kelią šiandien aš žinau ir savo širdyje jaučiu: Niekas negali prilygti Pirminei Terapijai. Laisvės, besąlyginio džiaugsmo, lengvumo, žinojimo kas esu ir ką čia noriu šiame gyvenime tiksliai nuveikti atradimo laurus suteikiu tik Pirminei Terapijai. Kiekvieną dieną širdyje be galo džiūgauju už žmones, kurie įžengia į šios terapijos pažinimo lauką, nes tiksliai žinau – jų gyvenimas nuo šiandien pasisuks negrįžtamai, tokia linkme, kokia žmogus negalėjo pasvajoti net geriausiame sapne.

Pirminės terapijos aš mokiausi iš nuostabaus žmogaus – italės Svarup Disegni kuri savo jaunystės laiku vedė terapijas OSHO centruose. Esu iki širdies gelmių dėkinga už galimybę šiame gyvenime priimti žinias iš tokio pasišventusio žmonių gerovei žmogaus kaip ji. Palikimas su kuriuo ji mane supažindino yra vertingiausias kokį tik galiu turėti savo rankose. Po OSHO mirties, Svarup su savo vyru Premartha toliau paskyrė savo gyvenimą sudedant visą jiems perduotą išmintį ir žinias, toliau tobulinant Pirminės Terapijos išraišką į efektyviausią įmanomą rezultatą žmogaus esminiam pokyčiui.

Šiame dabar jau egzistuojančių įrėmintų 10-ies sesijų procese pereiname savo vaikystės tarpsnius nuo 10ies metų iki ankstyvos kūdikystės. Išgyvename ir suvokiame tai kas mus labiausiai sutraumavo ir sužeidė kai buvome vaikai, tai paleidžiame giliai iš pasąmonės suteikdami sau laisvę nuo praeities – ir svarbiausia, susigrąžiname prigimtines kokybes, kurios mums priklausė su gimimu.

Tai gimimas iš naujo, integruojant į save kaip į suaugusįjį vaikystėje prarastas kokybės ir spalvas, kurios taip ilgai buvo užslopintos ir negalėjome jomis džiaugtis. Susigrąžiname besąlyginę meilę sau ir pasauliui, pasitikėjimą, giluminį atsipalaidavimą, džiaugsmą, entuziazmą, ramybę ir visą potencialą, kurie atsinešėme su savimi kai atėjome į šį pasaulį. Iki žvilgsnio į seniai prarastas ir užslopintas dovanas – mes net neturėjome galimyėbės žinoti kas mes buvo pačioje pradžioje. Mus gaubia per daug sąlygotumo sluoksnių, kritinių tėvų balsų, visuomenės dogmų ir per kartas nešamo skausmo – kad be Pirminės Terapijos galėtume suprasti KAS ESAME IŠ TIKRŲJŲ. Tai klausimas kurį dažnai girdžiu iš žmonių – jų troškimas ir ilgesys TIKRAJAM AŠ, tikrajam identitetui. Terapija su pirminės patirtimis, tai didžiausia dovana, kurią sau galime įteikti šioje egzistencijoje. Apie šios terapijos pagrindinius principus šiame šaltinyje kalba pats terapijos pradininkas:

Galime kvatotis iš atbudimo terminologijos, tačiau kai atgauname prigimtinę laisvę ir iš tikrųjų pamatome viską tikrosiomis spalvomis, nebesuprantame kaip taip ilgai galėjome gyventi su iliuzijos akiniais. Pamatome tai ko niekada nebegalime “atmatyti” ir taip yra nuostabiausia ką galime patirti. Tik tuomet pastebime kokia užmigusi, ribota ir sąlygotumais apipinta yra žmonių sąmonė. Mes gyvename iliuzijoje apie tai kas esame – nors niekada net nenutuokėme ko mūsų siela troško savo pasirinkimu ateitį į šį kūną. Atbundame TIKRAJAM AŠ, prigimtinei savasčiai, suvokdami, kad niekada daugiau neleisime sau to prarasti.

Atradus NATŪRALŲJĮ AŠ tuomet savaime išeiname iš senosios sąmonės, toksiškų santykių, skausmo pažymėtų elgesio modelių, savidestrukcijos, priklausomybių ir visko kas mus riboja ir žeidžia. Tarsi išplaukiame iš to kas buvo uždėta ant mūsų prigimties ir nusimetę visus sluoksnius prisikeliame autentiškam, mums visada priklausiusiam gyvenimui.

Pirminės Terapijos procese mes atsisukame į senojoje, sąlygotoje sąmonėje užstrigusį savo vidinį vaiką. Jam leidžiame išlaisvėti pas jį ateidami kaip suaugusieji, išmyluodami, atliepdami jo poreikius, leisdami jam vėl save pajausti, atgauti kūną, emocijas ir resursus iš po slopinimo. Galiausiai apginame vaiką, apkabiname jį ir leidžiame jam gimti su nauju pasitikėjimu gyvenimui. Jei vidinis vaikas taip ir pasilieka senojoje sąlytogumų sąmonėje, tai atsisuka prieš mus pačius mūsų suaugusiojo gyvenime pačiais nepalankiausiais būdais. Atidėliojimas, nemeilė sau, karštos nepamatuotos reakcijos ir niekuo nepagrįsti konfliktai, neapykanta sau ir žmonėms, nuolatinis suirzimas, depresyvumas, tikslo neturėjimas arba negalėjimas jo išpildyti, toksiški santykiai ir įsitraukimas į nepalankias, negatyvias gyvenimiškas situacijas – tai tik dalis negatyvių mechanizmų, kurie iš mūsų vidinio neišlaisvinto vaiko transliuojasi į mūsų kaip suaugusiųjų realybę.

Šioje kelionėje turime galimybę pažinti savo ankstyvosios dalies realybę, o taip pat ir savo tėvus. Šioje terapijoje pagaliau turime galimybę kupiniau suvokti savo gimdytojų praeityje besineštas būsenas, emocijas, intencijas, o taip pat ir meilės formas – bei elgesį, kurio anuot nesupratome ir būnant vaikais neturėjome resursų savyje tinkamai priimti.

Pirminė Terapija taip pat mums dovanoja visiškai kitokias tėvystės formas. Tik supratę kas visuomet buvo reikalinga mums kaip vaikams, tą patį galime suteikti ir savo vaikams. Apie tai, kad galime padėti savo vaikams skleistis savo unikalume žvelgdami į juos iš gerokai sąmoningesnės vietos savo gyvenime, kalbu viešai: “Patarė tėvams, kaip geriau sutarti su vaikais: tai padėjo ir Johnui Lennonui”

Man tai itin svarbu, nes jaučiu misiją įnešti laisvės į mūsų seniai nusistovėjusius vaikų auklėjimo modelius. Suvokti ko iš tikrųjų reikia mūsų vaikams galime tik pirmiausia įsigilinę į prigimtinę savo vidinio vaiko esmę. Ateję pas savo vidinį vaiką Pirminės Terapijos pagalba ateisime ir pas savo fizinius vaikus – tai įvyks savaime, palengva, nes visi vaikai kurie mums priklauso pataps mums tolygiai svarbiais. Tokio skausmo, kurį įsisąmoniname ir suvokiame Pirminės Terapijos kelionėje, niekada nebenorime nešti savo vaikams. Natūraliai atrasime kaip priimti, neslopinti, leisti išsireikšti ir kaip tinkamai mylėti vaiką, kad jis gyvenime žydėtų.

Suteikti ko reikia mūsų vaikams, net ir turėdami be galo gražią intenciją jiems duoti iš šviesios ir šiltos vietos širdyje, mes pilnai visgi negalime. Tai nesmerktina, o natūralu, kadangi visuomenėje nuo neatmenamų laikų susiformavo ydinga slopinimo sistema, kuomet musu natūralumas, norai, poreikiai, o deja kartu ir potencialas turėjo būti slopinami ir tapo norma. Kaip kanadiečių traumų specialistas Gabor Mate sako, “mes gyvename toksiškoje visuomenėje, kurioje jau seniai normalizavome tai kas nėra normalu”. Traumas, emocinį apleistumą, slopinimą, ir vidinės laisvės smerkimą. Padėti sau ir savo vaikams galime tik įdėdami pastangas išeiti iš ydingo transgeneracinio kartų “išgyvenimo modelio”.

Galime save apgaudinėti, bet tokia yra tikroji tiesa. Vaikus galime apipilti kelionėmis, nuotykiais ir akimirkomis, tačiau vaikai visgi jau mūsų giluminę esmę – kaip jaučiasi mūsų vidinis vaikas ir kiek laisvi mes esame iš tikrųjų. Neapgausime jų emocinio pasaulio, nebent norime ir toliau apgaudinėti patys save – kad mums to nereikia, jog pagaliau viskas pasikeistų iš esmės.

—-

Keliausime kartu į tavo ANTRĄJĮ GIMIMĄ.

Su Meile –

Asta.